- sutrešimas
- sutrešìmas sm. (2); Ns1837,2, Sut, sutręšìmas (2); LL236 → sutrešti 1: Sėjamas yra sutrešime, prisikels nesutrešime GN1PvK15,42. Mano kūnas atsiilsės pakajuje ir nepražus amžiname sutrešime brš. Ir prieš sutrešimą čėsiškų daiktų niekas neapsergia – nei didystė, nei ponystė prš. \ trešimas; ištrešimas; patrešimas; sutrešimas
Dictionary of the Lithuanian Language.